ištarmė

ištarmė
ištarmė̃ sf. (3b), ìštarmė (1), ýštarmė (1) 1. SD418, NdŽ ištarimas, tartis: Vienas tokią, kitas kitokią ìštarmę turi (vienas vienaip, kitas kitaip ištaria) Vrn. Tokios ištarmės nėra (taip netaria) Vl. Ta ištarmė̃ anam nėkaip nejo (negalėjo gerai ištarti) Vkš. Kai kurių ilguviškių ištarmėje kartais sunku atskirti, ar čia tariamas o, ar u APhIV28. Žemaičių tarmės didysis atskyris nuo aukštaičių tarmės yra garsų junginio ja ištarmė̃ K.Būg. Ištarmė to garsnio ne visur vienoda Jn. Elzasietis kalbėjęs prancūziškai su vokiška ištarme rš. Nei vienoje [kalboje] neišvystam žodžių teip širdingai meilių neigi ištarmėj teip dailių A1883,11. Moku visokių ìštarmių (eilėraščių?) Šts. Aš savo mokytinių ištarmės nemokiu, o tik vienos rašybos A.Baran. Prie ištarmės ir rašybos vadovėlio pridėta dar du sąrašu tų žodžių K.Būg. Rašyta sulig ýštarme Panevėžio pavieto LTI417(A.Baran). 2. SD418, [K], M, Š sprendimas, dekretas: Piršlio ištarmė (dekretas), kuria jis pasmerkiamas pakarti, žymiai skiriasi nuo paprasto pasakojimo rš. Niekas nežino, kokią ištarmę jis pasakys K.Kors. Sūdo ištarmė buvo teip vienpusiška ir netikėta rš. Apstabdyti anuos nuo išdavimo smarkios ištarmės A1885,118. Abi pusi apsakė savo reikalą ir laukė ištarmės BsPII14. Ištarmę, arba dekretą, parašyti MitIII108(M.Valanč).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • ištarmė — ištarmė̃ dkt. Orãkulų ištarmė̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištarmėti — ištarmėti, ìštarma (ištar̃ma), ėjo tr. atspėti, numatyti kalbant: Žmonės tar̃ma, ale daug ką ir ištar̃ma Trgn. tarmėti; ištarmėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bendrinis — bendrìnis, ė adj. (2) 1. K bendrasis; žr. 1 bendras 1: Mūsų bendrìnė pieva J. Aš su juomi bičiuliaunu, t. y. turiu bendrines bitis JI207. 2. visų vartojamas: Mokytojai ir visi lietuviai šviesuoliai turi kurti savo bendrinę kalbą rš. Bendrìnė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištara — ìštara sf. (1) BŽ78, Š; M 1. NdŽ ištarimas: Vienkart visų buvo vienbalsė ìštara, t. y. visi vienu balsu ištarė J. 2. ištarmė, sprendimas, dekretas: Mano ištara yra tokia: per tris dienas stovėsite pažu prie mano sosto Pč. Nuspręsta ištarose rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarlė — ištarlė̃ sf. (3b) 1. Kltn iš įpratimo sakomas koks įterptinis žodelis, pvz., „tigi“. 2. tarmė; plg. ištarmė 1: Tie visi perstatymai nusidavė daugiausiai į kalbas, arba ištarles, vieno kampo Kel1882,273 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarma — (ištarmas?) sf. ištarimas, ištarmė: Kiekvieną savo ištarmą ir supratimą paduoda praamžei mandrybei M. Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarmingas — ištarmingas, a adj. ištarme lemtas, skirtas: Ištarmingos smerties laukia srš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarminis — ištarminis, ė adj. → ištarmė 2: Padirbinsi taipogi ir ištarminį krūtinės apdarą Skv2Moz28,15 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžadas — sm. N ištarimas: Ištarimas, ištarmė, ištartis, ižžadas SD418 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priveizėjimas — sm. (1) Amb, Rtr, KŽ; D.Pošk → priveizėti 1: Du milžiu atiduoda [senelė] už priveizėjimą, vieną pati suvarto[ja] DūnŽ. Pradėjo kaltinti vaikus už nepriveizėjimą Krš. Veizėjo, kad vaikai, pavesti jo priveizėjimui, dailiai elgtumias ir gerai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”